Stropiai besimokantis, bet nesuprantantis ironijos ir neskiriantis blogio nuo gėrio. Būtent tokie dirbtiniam intelektui priskiriami bruožai suteikia argumentų skeptikams, o algoritmų kūrėjus verčia sukti galvas, kaip jį patobulinti ir paversti kuo draugiškesniu žmogui. Panašu, kad vieną užduotį atlikti šiai sistemai sekasi visgi neabejotinai puikiai – tai didelio duomenų kiekio apdorojimas. Šis privalumas teikia vilčių naujoves kuriantiems startuoliams, tyrėjams ir mokslininkams, kurie ieško sprendimų sveikatos stebėjimo technologijų tobulinimui.
Įvairios programėlės perduoda informaciją apie mūsų susitikimus ir slaptus pasimatymus, sveikatos būklę ir savaitgalio kelionių maršrutus – kur persipina asmeninė atsakomybė ir teisė į privatų gyvenimą? Su dirbtiniu intelektu siejamas objektyvumas gali virsti atsakymu pandemijos metu paaštrėjus diskusijoms apie pažeidžiamas teises į asmens privatumą. Kauno mokslo ir technologijų parke dirbtinį intelektą „įdarbinančios“ komandos ir tarptautiniai partneriai dalinasi įžvalgomis.
„Darbdaviai, vykdantis saugios darbo vietos įsipareigojimus, privalo stebėti biuruose dirbančių asmenų sveikatą. Visuomet išlieka klausimas, kaip apsaugome šiuo kaupiamus duomenis ne tik nuo piktavalių įsilaužimų, bet ir nuo netyčinių atskleidimų ar žmogiškųjų klaidų. Sveikatos technologijų kūrėjai dažnai kelia šiuos klausimus ne tik dėl BDAR reikalavimų, bet ir siekdami geresnės savo kuriamo produkto vartotojo patirties“, – pastebi Kauno MTP direktorius Paulius Nezabitauskas.
Biotechnologijų kompanijos dažnai susiduria su problema, kai operuojama personalizuotais medicininiais ir asmeniniais duomenimis. Jų klientai, norėdami gauti tam tikras paslaugas, turi pasidalinti savo asmenine informacija. Ar šie mainai etiški? Būtent šioje vietoje galėtų įsiterpti dirbtinis intelektas, kuris ir apdorotų nuasmenintus duomenis ir perduotų rezultatus kiekvienam asmeniui pačiam algoritmui nežinant kas būtent slepiasi už šių išvadų.
Kauno mokslo ir technologijų parke įsikūrusi medicinos technologijų kompanija „Softneta“ vysto inovatyvią programinę įrangą „MedDream“, skirtą medicininių vaizdų peržiūrai. Komanda sukūrė ir medicininių vaizdų anonimizavimo (nuasmeninimo), peržiūros ir dalinimosi portalą dicomlibrary.com, kuris yra nemokamas ir plačiai naudojamas visame pasaulyje.
Technologijų kompanija dirbtinio intelekto poreikį pastebėjo dar prieš keletą metų ir pritaikė savo kuriamą programinę įrangą „MedDream“ trečiųjų šalių dirbtinio intelekto produktams integruoti. Įmonė gali suteikti savo programinę įrangą dirbtinio intelekto produktų kūrėjams medicininiams vaizdams peržiūrėti, net jeigu jie dar yra tik kūrimo ar testavimo fazėje. Šiuo metu įmonės komanda bendradarbiauja su dirbtinio intelekto kūrėjais, plėtojančiais sprendimus medicinos vaizdams analizuoti.
„Pastaruoju metu medicinos srityje itin išaugo dirbtinio intelekto poreikis, o ir pandemija parodė, koks gyvybiškai svarbus yra laikas bei prisitaikymas prie kintančios situacijos ligoninėse, kai žmogiškųjų išteklių fiziškai gali tiesiog nebepakakti“, – teigia vienas iš „Softnetos“ įmonės įkūrėjų bei generalinis direktorius Vytautas Baublys.
Vis dėlto, inovatyvius dirbtinio intelekto sprendimus norintys panaudoti startuoliai susiduria su nemažau iššūkiu – pasak „Softnetos“ vadovo, tai brangus procesas. Dirbtiniam intelektui tobulėti būtinas itin didelio duomenų apdorojimas eikvoja technologinio produkto kūrimo, testavimo ir integravimo į veikiančias sistemas kaštus, o dirbtinio intelekto sprendimo kūrėjai dažniausiai yra startuoliai, kurių verslo tvarumui reikalingos gana nemažos investicijos.
„Sveikatos priežiūros sistema iš tiesų pamažu užima proaktyvaus prižiūrėtojo/patarėjo vaidmenį. Tai reiškia, kad visos išmaniosios sistemos stengiasi „išlaikyti“ mus, žmones, sveikus ir užkirsti kelią negalavimams. Tokių priežiūrą vykdančių, monotorizuojančių, sistemų poreikis išsiplečia už ligoninių ir sveikatos sektoriaus ribų, siekia ne tik namus arba ofisus, bet ir parkus, prekybos centrus ir kitas viešąsias erdves. Ateityje sveikatos apsaugos sistema išmaniųjų pagalba gebės nuotoliniu būdu stebėti kiekvieną individą“, – sako Škotijos universiteto (UWS) universiteto profesorius Naeemas Ramzanas, besigilinantis į technologijų keliamus iššūkius šiandienos pasauliui.
Akivaizdu, kad opių etikos klausimų tik daugės. Nemažą įtaką tolimesnei sveikatos stebėjimų sistemų plėtrai turės ir teisinis reglamentavimas. Apie tai universitetų auditorijose arba, tiksliau, „ZOOM” kambariuose, kviečia diskutuoti dėstytojai ir tyrėjai, ruošiantys būsimus technologijų specialistus.
„Turime užtikrinti, kad daiktų interneto plėtra ir dirbtinio intelekto taikymas ne tik atveria kūrybiškumo klodus esamoms ir ateinančioms kartoms, bet ir prašo prisiimti atsakomybę už mūsų teisę į privatumą. Tai turėtų apsvarstyti ir kiekvienas asmens sveikatos stebėjimo sprendimą siūlantis startuolis”, – pastebi Alanas Briones Delgado, Ramon Llull universiteto Ispanijoje tyrėjas ir lektorius, taip pat koordinuojantis pažangų mokymąsi sveikatos inovacijų žinių aljanse skatinančią „ATHIKA” iniciatyvą.
Vita Veržukauskė
Kauno MTP viešųjų ryšių specialistė
