Pastaruoju metu padėtis pasaulinėse finansų rinkose pasižymi dideliu nepastovumu. Savaime suprantama, kad tai kelia nerimą ne tik investuotojams, bet ir gyventojams, kaupiantiems pensijų fonduose. Tačiau nepaisant fondų verčių svyravimų ir nuolat besikeičiančios situacijos rinkose, istoriniai pavyzdžiai ir ilgalaikės tendencijos byloja, kad ilguoju laikotarpiu galima tikėtis gauti vidutinę grąžą.
Pirmiausia, pažvelkime į dabartinę situaciją finansų rinkose. Pasaulio akcijų indeksas eurais nuo metų pradžios iki lapkričio 18 dienos sumenko 9 proc. Tuo tarpu 500 didžiausių JAV įmonių indeksas S&P 500 eurais krito 7 proc., tačiau įprastai skelbiamas šio indekso pokytis JAV doleriais rodo net 15,6 proc. siekiantį smukimą.
Pastaraisiais metais S&P 500 indeksas ženkliai svyravo. 2020 metų pradžioje COVID-19 pandemija lėmė staigų, daugiau nei 30 proc. siekusį kritimą, tačiau po to iki 2022 metų pradžioje pasiekto piko indeksas kilo daugiau nei 100 proc.
Vis dėlto, 2022 m. vėl stebime žemyn judančią indekso kreivę ir vienu metu indeksas buvo praradęs beveik penktadalį savo vertės. Nors pastarąjį nuosmukį paskatino Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, tačiau tai – ne vienintelė šią korekciją lėmusi priežastis. Smukimą rinkose paskatino dar prieš karą sparčiai pradėjusi augti infliacija. Tokio produktų ir paslaugų kainų augimo tempo nebuvome matę jau apie 50 metų.
Dėl to JAV bei Europos centriniai bankai buvo priversti sparčiai kelti palūkanų normas. Euro zonoje baigėsi neigiamų palūkanų periodas ir centrinių bankų vadovų žodžiai rodo, kad bazinės palūkanų normos bus keliamos dar ir kitais metais.
Taip pat nuosmukiui įtakos turėjo ir ženklūs svyravimai žaliavų rinkose, pasaulinio masto tiekimo grandinių sutrikimai bei Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimas.
Galima sakyti, kad buvo sukeltas savotiškas domino efektas, kuomet nuogąstavimai dėl pasaulinės ekonomikos stagnacijos lėmė padidėjusius svyravimus finansų rinkose.
Finansų rinkų cikliškumas
Taigi, kokie turėtų būti tolimesni investuojančių ar tai daryti norinčių žmonių žingsniai? Pirmiausia turėtume suprasti, kad finansų rinkos paprastai juda ciklais – jose iki šiol istoriškai kartojosi augimo, piko, nuosmukio ir atsigavimo etapai. Tačiau svarbu pabrėžti, kad minėtų etapų trukmė nebūna vienoda.
Pažvelkime į korekcijų rinkose dažnumą. Pavyzdžiui, 5 proc. korekcijos rinkose yra įprastas reiškinys ir, remiantis istorine S&P 500 indekso analize, vidutiniškai prasideda kas 51 dienų. Tuo tarpu 10 proc. korekcijos prasideda rečiau – kas 172 dienas, o 20 proc. korekcija prasideda beveik kas dvejus metus.
Suprantama, kad rinkų neapibrėžtumas kelia nerimą daugeliui žmonių. Tačiau išaugus svyravimams rinkose svarbu prisiminti, kad investicijas vertėtų vertinti atsižvelgiant į pradinius joms iškeltus tikslus. Įprastai investuojama vadovaujantis ilgalaike perspektyva, siekiant gauti vidutinę investicijų grąžą per 10 ar daugiau metų. Taip pat verta atsakyti į klausimą, ar dabar išsipardavus investicijas dėl trumpalaikių svyravimų pavyks pagauti „dugną“ ir laiku sugrįžti į rinką.
Kaip žinoti, ar jau pasiektas dugnas
Finansų ekspertai sutaria, kad nėra tokio dalyko, kaip idealus laikas pradėti investuoti, nes investicijų vertė gali tiek kristi, tiek kilti. Be to, yra pernelyg daug rinką veikiančių veiksnių ir net profesionalams yra itin sunki užduotis numatyti, kada nuosmukis pasieks žemiausią tašką ir finansiniai instrumentai vėl pradės brangti.
Dėl to verta pažvelgti į vidutinę korekcijos trukmę, kuri gali suteikti daugiau aiškumo, kuriame korekcijos taške esame šiuo metu. Remiantis istoriniais „meškų“ rinkų duomenimis, nuo 1970 metų, pasaulio akcijų indeksas vidutiniškai krito 26,3 proc. ir žemiausias korekcijos taškas buvo pasiekiamas 206 korekcijos dieną. Šiuo metu mes kaip tik artėjame prie šios ribos. Ši korekcija rinkose jau pranoko 1998 m., 2011 m. ir priartėjo prie 2016 m. korekcijos. Tačiau verta atminti, kad 2001 m. bei 2009 m. kritimai buvo beveik dvigubai ilgesni ir tais kartais indeksas sumenko gerokai daugiau.
Nepaisant korekcijų, per pastaruosius 23 metus S&P 5002 akcijų indeksas eurais generavo 7,6 proc. sumetintą grąžą, o pasaulio akcijų indeksas1 per pastaruosius 22 metus – 5 proc.
Vienas iš būdų, kaip sumažinti rinkos ciklų įtaką yra ilgalaikis periodinis investavimas (angl. cost averaging principle). Pavyzdžiui, turint 1200 eurų, kuriuos norima įdarbinti, į portfelį arba trečiosios pakopos pensijų fondą investuoti galima ne visą sumą iš karto, o ją išskaidant po 100 eurų ir įsigyjant atitinkamus finansinius instrumentus kas mėnesį.
Tiesa, visada investuojant reikia elgtis apdairiai ir turėti finansinę „pagalvę“, kadangi investicijos yra rizikingos ir neverta įdarbinti tų pinigų, kurių gali prireikti greičiau nei po penkerių metų. Kartu, svarbu vadovautis ilgalaike perspektyva ir nepasiduoti trumpalaikių svyravimų įtakai.
Darius Svidleras yra Luminor investicijų valdymas UAB fondų valdytojas.
Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, galite atgauti mažiau negu investavote. Jei į finansines priemones investuojama užsienio valiuta, valiutos keitimo kurso pokyčiai gali turėti įtakos investicijų grąžai. Luminor investicijų valdymas UAB investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus valdo Luminor investicijų valdymas UAB, įm. k. 226299280.
Simona Survilaitė
