Lietuvos finansų ministerija šių metų kovo 20 d. pateikė siūlymus dėl mokesčių reformos, kuri, jei bus priimta, keistų ir koreguotų įvairius šiuo metu galiojančius mokestinius aspektus. Vyriausybė mokesčių reformos paketą planuoja pristatyti per LR Seimo pavasario, kuri prasideda jau gegužės 12 d.
Mažesnis GPM ir išlikusios apsaugos
AmCham diskusijoje, EY Mokesčių praktikos partneris Lietuvoje Irmantas Misiūnas, kalbėdamas apie mokesčių reformą, išskyrė kelis verslui naudingus aspektus. Pirmiausia, 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo panaikinimas. Anot jo, tai reiškia, kad aukštos kvalifikacijos ir didesnes nei 100 tūkst. pajamas gaunantys darbuotojai mokės 5-7 procentinių punktų mažesnį GPM. Šis sprendimas būtų paskata investuotojams išlaikyti aukštus atlyginimus, ieškoti naujų verslo plėtros galimybių ir mokėti darbuotojams didesnius atlyginimus.
„Palankus yra ir akcijų opcionų lengvatos papildymas, kuris leistų verslams motyvuoti esamus ir buvusius darbuotojus suteikiant jiems įmonės akcijų, kurios išdavimo metu nebūtų apmokestinamos GPM. Taip pat ypatingai svarbi pratęsiama investicinių projektų lengvata, leidžianti 100 proc. atskaityti investicijas į inovacijų diegimą, kas prisidėtų prie palankesnių sąlygų verslui investuoti į technologijas ir taip siekti žaliosios ir skaitmeninės verslo transformacijos tikslų“, – vardija I. Misiūnas.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį ir į siūlomą galimybę gyventojams pasirinktą sąskaitą deklaruoti kaip investicinę, kuri leistų jiems investuoti į akcijas, paskolas, fondus ir kt. Iš šių investicijų gautas pelnas būtų apmokestinamas tik tada, kai nebūtų reinvestuojamas, t.y. kai pinigai būtų išimti iš investicinės sąskaitos.
„Tai padėtų išspręsti šiuo metu susidariusią perteklinių indėlių problemą, mat per pastaruosius metus jų Lietuvos bankuose stipriai padaugėjo. Sprendimas paskatintų žmones perkelti sukauptas lėšas iš indėlių į investicines sąskaitas. O turto valdymo ir finansų maklerių įmonės, kurios sujungia lėšų savininkus ir verslus, kuriems reikalingas finansavimas, būtų paskatintos pritraukti šias lėšas ir paskirstyti jas po vietinius verslus, taip padedant juos finansuoti ir užtikrinant augimą“, – teigia I. Misiūnas.
Kalbant apie smulkųjį ir vidutinį verslą, I. Misiūnas teigia, kad šiuo klausimu Vyriausybė taip pat yra dosni ir siekia pagerinti sąlygas. Priėmus mokesčių reformą, būtų didinama registravimosi PVM mokėtojais riba, taip pat būtų išlaikomas sumažintas 5 proc. pelno mokesčio tarifas, kai apyvartą neviršija 300 tūkst. Anot I. Misiūno, tai rodo, kad smulkius ir vidutinius verslus Vyriausybė laiko svarbia Lietuvos ekonomikos dalimi. „Vyriausybė turi siekį iki 2028 m. neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) suvienodinti su minimalia alga. Tai reikštų, kad mažesnėms įmonės, kurios įprastai moka mažesnius atlyginimus, būtų taikomi ir santykinai mažesni mokesčiai“, – pagerinimus išskiria I. Misiūnas.
Kiti pokyčiai
AmCham diskusijoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva sako, kad mokesčių reformoje svarstomi sprendimai yra švelnūs kompromisai verslo atžvilgiu. Vienas iš siūlomų palengvinimų – momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kuris, anot ekspertės, yra tik švelnus ėjimas link to, kas jau galioja kaimyninėse šalyse.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad žymiai palankesnės yra investicinio projekto nuostatos. Investicinis projektas įgalina įmonę atskaityti visą leidžiamų investicijų vertę ir vėliau nudėvėti ilgalaikį turtą.
„Finansų ministerijoje buvo sudaryta grupė, kuri turėjo peržiūrėti visų mokestinių lengvatų naudojimą Lietuvoje, ir šioje grupėje mes diskutavome, kokius pakeitimus reikėtų padaryti, kad įmonės tikrai galėtų laisvai naudotis investicinio projekto paskata, nors ir yra įvairių ribojimų, dėl kurių ja naudotis negalima. Nuostatos gana sudėtingos, todėl iš karto nurašyti visą ilgalaikį turtą būtų labai geras, lengvai prieinamas variantas mažiau pajėgiems žaidėjams. Tačiau vis dar yra nuostata, susijusi su momentinėmis lengvatomis investiciniams projektams – nors ji šiek tiek švelnesnė, bet ribojimų yra“, – sako E. Leontjeva.
Kalbėdama apie GPM E. Leontjeva akcentuoja, kad pagrindinis pokytis yra progresinių tarifų įvedimas. „Vyriausybė vartoja terminą papildomas 5 proc. ir 7 proc. pajamų mokestis nuo suvienodintų pajamų. Šiuo atveju visos asmens pajamos būtų sujungtos į vieną fondą, pavyzdžiui, dividendai.
Pajamos iš nuomos ar turto pardavimo, visos visų rūšių pajamos būtų sujungtos į vieną fondą. O jei jos sudaro apie 100 000 EUR, joms būtų taikomi papildomi 5 %. Jei jos viršija 200 000 eurų, joms būtų taikomas 7 proc. papildomas mokestis“, – sako ekspertė. Anot jos, pagrindinis naujojo pakeitimo siekis yra įvesti tikrai progresinį tarifą visoms pajamoms, dėl kurio kapitalo grąža būtų apmokestinama daug didesniu mokesčiu.
Trūksta argumentų
Advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Mokesčių praktikos vadovas Marijus Kriščiūnas teigia, kad žvelgiant visumoje – siūloma mokesčių reforma yra didinami mokesčiai, tačiau atskirais atvejais ir tam tikros verslo šakoms privalumų galima atrasti.
„Vienas iš teigiamų mokesčių reformos aspektų, tai ilgalaikio turto kainos atskaitymas iš karto, kuris dabar yra galimas tik per nusidėvėjimo laikotarpį. Kitas privalumas – sumažintas GPM tarifas daug uždirbantiems gyventojams, tačiau reformoje tikrai yra ir eilė trūkumų. Didėtų gyventojams išmokamų dividendų apmokestinimo tarifas, taip pat augtų žmonių, užsiimančių individualia veikla apmokestinimas, o kartu ir paslaugų kainos“, – sako M. Kriščiūnas.
Advokatų kontoros parneris taip pat pastebi, kad šiuo metu šalies biudžetas už ketvirtį yra pliusinis, nes buvo surinkta daugiau lėšų nei planuota, o išleista – mažiau. O tai, anot jo, turėtų kelti klausimą – ko siekiama iš mokesčių padidinimo?
„Iš to, kad didinami mokesčiai, turi kilti ir kažkas gero. Turėtų būti atsakyta į klausimą, kaip gyventojai gyvens geriau dėl to, kad mokės daugiau mokesčių? Šiuo atveju trūksta argumentų, kodėl mokesčių reforma apskritai tokia yra siūloma. Bendraudami su verslo asociacijomis pastebime, kad dalis jų argumentų būna nei priimama, nei atmetama – į juos paprasčiausiai nereaguojama“, – teigia M. Kriščiūnas.
Mokesčių praktikos vadovas įvardina, kad tai pirmiausia gali sąlygoti didelis skubėjimas, kuris nepalieka vietos diskusijai. Nepaisant to, M. Kriščiūnas įsitikinęs, kad mokesčių pakeitimai bus priimti, tačiau, anot jo, Seimas turėtų įsiklausyti į visuomenę ir pati mokesčių reforma turėtų būti koreguojama.
