Neprižiūrimų kultūros paveldo objektų aktualijos. Liūdno veido Šateikių dvaro sodyba

69
Dvaro sodyba.

Paveldui neabejingus piliečius liūdina daug kur Lietuvoje be priežiūros stovintys sienieji, į Kultūros vertybių registrą įtraukti pastatai. Ypač bėgančiam laikui jautrūs mediniai pastatai. Kiekvieno jų likimas skirtingas. Ne visada yra net kam juos prižiūrėti.

Neprižiūrimų kultūros paveldo objektų būklės įvertinimas ir tvarkymo skatinimas – prioritetinė šių metų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) veikla. Šios veiklos tikslas – surinkti informaciją apie esamą realią neprižiūrimų, bešeimininkių kultūros paveldo objektų būklę ir problematiką, atlikti informacijos analizę ir pagal gautus duomenis numatyti reikiamas veiksmų priemones, parengti tokių objektų tvarkymo strategiją.

 

Atsižvelgiant į tai, jog tokios apimties darbai vykdomi pirmą kartą, jie bus atliekami keliais etapais. Pirmiausia numatyta atlikti realų neprižiūrimų kultūros paveldo objektų būklės įvertinimą, parengti sąrašą, susisteminti informaciją apie kultūros paveldo objektus, kurių problematika yra didelė, o įprastinės administracinės procedūros yra neveiksnios.

Senos priemonės neveikia

Kaip teigė KPD Kontrolės skyriaus vedėja Donata Armanavičienė, iki 2020 metų vykdyta neprižiūrimų kultūros paveldo objektų sustiprintos kontrolės programa tapo neveiksni, nes objektų, kuriems buvo galima taikyti administracines priemones, kai kuriuose regionuose labai sumažėjo. Be to, programą ribojo į ją traukiamų objektų skaičius (tik 50 per metus) ir siekiamybė einamaisiais metais taikant administracines priemones pagerinti jų fizinę būklę. Kitaip tariant, ilgainiui minėta programa tapo fiktyvi. Su šių metų programa, patikrinus ir nustačius kiekvieno neprižiūrimo objekto fizinę būklę, identifikavus nepriežiūros problemas, kartu su savininkais, valdytojais, o jei turtas bešeimininkis – su savivaldybėmis, vietos bendruomenėmis bus siekiama ieškoti sprendimų. Laukiama ir visuomenės iniciatyvų bei pasiūlymų. Dažnu atveju KPD vienas nepajėgus išspręsti visų su neprižiūrimais kultūros paveldo objektais susidariusių problemų. Atsižvelgiant į tai, KPD nutarė viešinti informaciją apie neprižiūrimus kultūros paveldo objektus, pristatant visuomenei tokių objektų problematikos spektrą. Vienas iš tokių atvejų – Šateikių dvaras Plungės rajone.

Pliaterių pėdsakai

Šateikiai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1568 m., kai Žygimantas Augustas, Lenkijos ir Lietuvos karalius, padovanojo Šateikius Jokūbui Laškovskiui. Jo sūnus Mykolas šią valdą pardavė Prūsijos kancleriui Andeasui Fabricijui, po kurio mirties 1602 m. Šateikiai atiteko Lietuvos didžiajam maršalui Kristupui Mantvydui. Vėliau priklausė Skalvydams, Šverinams. 1664 m. J. Šverinas užstatė Šateikius grafui Vilhelmui Pliateriui, o nuo 1692 m. – jo sūnui Andriui Vilhelmui Pliateriui. Matyt, Šverinai nesugebėjo grąžinti skolų, nes 1723 m. Šateikiai perėjo į Pliaterių rankas. Jie valdė dvarą iki Pirmojo pasaulinio karo ir paliko čia ryškiausius pėdsakus. Pirmosios žinios apie Šateikių dvarą atsirado XVII a. 1692 m. inventoriaus aprašyme jau minimi dvaro rūmai bei ūkiniai pastatai. Iki mūsų dienų išlikusio dvaro kūrėjai – grafai Pliateriai.

Šateikių dvaro sodyba valstybės saugomas kultūros paveldo kompleksas, kurį sudaro11 kompleksinių dalių – ponų namas, svirnas, oranžerija – sodininko namas, ledainės liekanos, namas, kluono liekanos, arklidė, alaus darykla, vandens malūnas, tvoros fragmentai, parkas. Dalis pastatų yra mediniai, dalis – mūriniai.

Ūkio darbuotojams – už pajus

Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė tarybinis ūkis. Po 1990 m. dauguma dvaro pastatų išdalinta buvusio ūkio darbuotojams už pajus. 1992 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pasirašant pajus nuostatų patvirtinimo“. Šie nuostatai reglamentavo žemės ūkio įmonių turto privatizavimą perduodant numatomos steigti žemės ūkio bendrovės nariams dalį žemės ūkio įmonių turto už valstybės vienkartines išmokas, žemės ūkio bei kitas tikslines kompensacijas ir žemės ūkio įmonės išmokas, taip pat perkant dalį turto už pinigus. Žemės ūkio įmonės turtas buvo privatizuojamas atskirais gamybiniais-technologiniais komplektais, įsigyjant komplekto pagrindu numatomos steigti žemės ūkio bendrovės pajus. Asmenų, įsigijusių gamybinį-technologinį komplektą, pajai buvo laikomi jų pradiniu įnašu steigiamoje bendrovėje.

Dvaro sodybos svirnas, arklidės, alaus darykla, kluonas, namas, malūnas buvo išdalinti už pajus. KPD Telšių skyriaus specialistai ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas dėl tikslių pajininkų nustatymo. Nustačius dalies pajininkų asmenybes buvo surašomi reikalavimai pašalinti pažeidimus, raginimai savo turtą tinkamai prižiūrėti, rengiami susitikimai su pajininkais, savivaldybės ir seniūnijos atstovais, aptariami įvairūs sprendimo variantai. Kaip teigė KPD Telšių skyriaus vedėja Aurelija Ričkuvienė, realybė buvo tokia, kad daugelis pajininkų garbaus amžiaus, finansiškai nepajėgūs, o kiti jau mirę. Be to, nė vienas pajininkas nebuvo nuosavybės teisiškai įregistravęs, o kai kurie raštiškai atsisakę savo dalies. Todėl daugelis ūkinių pastatų neturi realių šeimininkų ir nyksta. KPD Telšių skyriaus specialistų veikloje ši dvaro sodyba figūruoja kaip turinti daugiausiai neprižiūrimų pastatų. Specialistai neturi net kam surašyti reikalavimų pašalinti pažeidimus ar paraginti tinkamai prižiūrėti objektus. Išlikę pastatai nenaudojami arba naudojami ne pagal pirminę paskirtį.

Vilčių suteikiantys žingsniai

KPD vienas nepajėgus išspręsti susidariusios situacijos Šateikiuose, nepajėgė šios problemos išspręsti ir iki šiol formuotos Vyriausybės darbo grupės. Pasigesta buvo ir didesnio savivaldos dėmesio į tokio pobūdžio problemų sprendimą. Dar 2004 m. Lietuvos Respublikos Valstybinės paveldosaugos komisijos išvažiuojamajame posėdyje Plungės rajono savivaldybei buvo pasiūlyta pagal kompetenciją įgyvendinant „Dvarų paveldo išsaugojimo programą ir dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemones“ parengti Telšių apskrities Šateikių ir kitų dvarų paveldo išsaugojimo planą iki 2005 m., ieškoti galimybių pritraukti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą paveldo išsaugojimui. Dvaro sodyboje ne kartą lankėsi Seimo nariai, KPD vadovybė, vizitų metu savivaldybė buvo raginama imtis ryžtingesnių žingsnių perimant dvaro sodybos pastatus savo žinion ir dairytis investuotojų.

Po įvairių raginimų ir diskusijų, po KPD Telšių skyriaus susirašinėjimo su Plungės rajono savivaldybės administracija, pasiekta, kad dėl šešių objektų jau yra pradėta turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Ši procedūra yra gana ilga, tačiau reikalinga ir suteikianti vilčių. Įteisinus kultūros paveldo objektų priklausomybę, galimi kiti žingsniai – savininkų, norinčių ir galinčių prikelti objektą naujam gyvenimui, paieška, objektų tvarkybos ir pritaikymo darbai ir pan.

Nepaisant liūdno Šateikių dvaro sodybos ūkinių pasatų likimo, dvaro sodyboje yra ir gerų pavyzdžių. Apleistą ponų namą įsigijęs savininkas iš Šateikių Šv. Evangelisto Morkaus parapijos, jau ne vienerius metus tvarko pastatą, kurį planuoja restauruoti ir pritaikyti kokiai nors veiklai.

Kultūros vertybių registro nuotraukose – išlikę Šateikių dvaro sodybos pastatai.

Alaus darykla.

Alaus daryklos bokštas.

Dvaro arklidė.

Svirnas.