Viso pasaulio vis nepaleidžiantis COVID-19 virusas niekur nesitraukia ir iš Lietuvos. Vėl paskelbtas visuotinis karantinas verčia sunerimti ir kelti klausimą – kada mes įveiksime šią pandemiją? Tačiau kaip ir daugelio ligų, taip ir šios infekcijos valdyme didelį vaidmenį atlieka žmogaus imuninė sistema, kurios stiprumas priklauso ne tik nuo genetikos, bet ir nuo gyvenimo būdo ir mityboje esančių polifenolių kiekio.
Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas imunitetą, kuris užtikrina organizmo apsaugą nuo jam žalingų išorinių mikroorganizmų, pavyzdžiui, virusų ar bakterijų. Jeigu imuninė sistema funkcionuoja gerai, žmogus gali džiaugtis sveiku, ligų nekamuojamu gyvenimu. Bet išorinėje aplinkoje yra be galo daug veiksnių, lemiančių imuniteto slopimą. Tam didelės įtakos turi mitybos įpročiai, ilgalaikis stresas ar nuovargis, žalingi įpročiai, lėtinės ligos, vartojami vaistai ar net žmogaus amžius.
Būtent todėl šį sekmadienį TV8 televizijos laidoje Sveikatos medis garsus profesorius Virginijus Šapoka kartu su gydytoja ir laidos vedėja Irena Pivoriūniene kalbės apie imuniteto stiprinimo svarbą ir natūralius būdus, galinčius pagelbėti žmogaus organizmui.
„Imunitetas yra vienas svarbiausių mūsų organizmo apsaugos mechanizmų, kuris saugo nuo įvairių mikroorganizmų patekimo į mūsų kūną. Jis taip pat saugo mus nuo vėžinių ląstelių atsiradimo, saugo nuo senėjimo. Mes esame savo imuninės sistemos įkaitai“, – laidoje teigs VUL Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas, VU Šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vedėjas, prof. Virginijus Šapoka.
Nors apie imunitetą yra kalbama gan daug, tačiau pasak prof. V. Šapokos, ne kiekvienas supranta, nuo ko priklauso to imuniteto stiprumas. Nors dalį imuniteto savybių paveldime genetiškai, tačiau tolimesnį jo darbą itin lemia gyvenimo būdas. Imunitetą silpnina nuovargis, fizinio aktyvumo stoka, žalingi įpročiai ir netinkama mityba, taip pat ir lėtinės ligos – nutukimas, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, lėtinė inkstų pažaida ir kitos.
„Dalį imuniteto savybių mes paveldime, tačiau didelę įtaką turi stresas, mūsų fizinis aktyvumas, mityba ir aišku, lėtinės ligos. Visa tai mažina imuniteto atsparumą, o ypač COVID-19 virusui, mat jeigu sergame lėtinėmis ligomis, užsikrėsti šia infekcija rizika yra kur kas didesnė. Šiandien, kalbėdami apie imuninės sistemos stiprinimą, daug dėmesio skiriame mitybai, ypač maiste randamam polifenolių kiekiui“, – teigs prof. V. Šapoka.
Polifenoliai – tai augaluose randamos bioaktyvios medžiagos, pasižyminčios priešvėžinėmis, antiuždegiminėmis savybėmis. Polifenoliai ne tik suteikia spalvą ir sustiprina vaisių skonį bei aromatą, bet ir dalyvauja augimo, dauginimosi procesuose, padeda augalams apsisaugoti nuo mikrobinių ar grybelinių infekcijų, intensyvių ultravioletinių spindulių. Polifenolių gausu vynuogėse, raudonos spalvos vaisiuose, pavyzdžiui, granatuose, taip pat jų gausu ciberžolėse, žaliojoje arbatoje, brokoliuose, riešutuose, spanguolėse, mėlynėse.
Pasak pasaulinių tyrimų, polifenoliai turi tiesioginę sąveiką su žarnyno sveikata, nes maitina, stiprina ir verčia aktyviau darbuotis gerąsias bakterijas, todėl gerėja imuninės sistemos veikla ir uždegimo reguliavimas. Tą patvirtino ir Jungtinės Karalystės nacionalinis klinikinis Pomit tyrimas, kuriam vadovavo Kembridžo universiteto profesorius Robertas Thomas, kuriame nustatė, kaip keturi visadaliai produktai – brokoliai, granatai, ciberžolės ir žalioji arbata – patalpinti į kapsulę, ne tik stiprina imunitetą ir slopina uždegimą, bet stabdo vėžinių ląstelių augimą.
„Visi augalinės kilmės produktai, kurie pasižymi ryškia spalva, skoniu ir kvapu, turi savyje polifenolių – medžiagų, kurios be galo svarbios mažinant organizmo uždegiminį procesą bei stiprinant imunitetą. Tačiau norint gauti pakankamą jų dozę, reiktų suvalgyti didelį tų daržovių kiekį ir tą daryti kiekvieną dieną. Todėl pačios reikalingiausios medžiagos, sutalpintos į kelias papildo kapsules, atstoja kilogramuose brokolių ar granatų randamų polifenolių kiekį“, – laidoje tvirtins prof. V. Šapoka.
- Juodeika atvirai apie padidėjusio cholesterolio bėdas
Jau ne vienerius metus Lietuvoje aktyviai veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta vyrams nuo 40 iki 54 metų ir moterims nuo 50 iki 64 metų. Šiems pacientams kasmet nemokamai atliekami gliukozės, cholesterolio, elektrokardiogramos ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskiriamas didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei. Būtent vienų tokių tyrimų metu televizijos laidų prodiuseris Gediminas Juodeika ir išgirdo gydytojų perspėjimą apie padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.
„Kuomet pirmą kartą pasitikrinau širdį, man pasakė, kad esu sveikas ir viskas gerai. Tačiau praėjus kuriam laikui ir vėl užsukus į kardiologo kabinetą, išgirdau nerimą keliančią informaciją, jog mano cholesterolio kiekis yra per didelis. Su metais ateina poreikis labiau savimi rūpintis ir laimei, jog medicina žengia sparčiai į priekį, kad galima rasti maisto papildųus, kurie mažina cholesterolio kiekį, kurie padeda sveikatai“, – laidoje pasakos G. Juodeika.
Visame pasaulyje populiarus projektas „Barzdotas lapkritis“ ragina vyrus susirūpinti savo sveikata
Lapkričio mėnesį visi vyrai kviečiami prisidėti prie „Barzdoto lapkričio“ projekto ir visą mėnesį auginti ūsus bei barzdas. Šia iniciatyva siekiama atkreipti vyrų dėmesį į jų sveikatą ir paraginti juos pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Deja, kasmet Lietuvoje diagnozuojama 2-3 tūkstančiai prostatos vėžio atvejų ir tam didelės įtakos turi netinkamas šiuolaikinių vyrų gyvenimo būdas.
„Atsiradus nors menkiausiam nerimui dėl sumenkusios vyriškos energijos, prostatos būklės ar potencijos, verta mitybą papildyti maisto papildais. Vyrų sveiktai naudingi tie preparatai, kurių sudėtyje yra afrikinės slyvos ekstrakto, padedančio palaikyti normalią prostatos būklę, iš Peru Andų kilusios pipirnės kartu su juoduoju eleuterokoku, kurie yra naudingi vyro fizinei ir psichinei būklei. Taip pat vyro sveikatai veiksmingos ir goji uogos bei sėjamojo lino sėklos. Visas šias medžiagas sutalpinus į vieną maisto papildo kapsulę, gali glūdėti net trigubas poveikis, skirtas prostatos veiklai gerinti“, – laidoje teigs vaistininkė Violeta Navickienė.
Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento padėka kolegoms
Kiekvieną dieną tūkstančiai Lietuvos medikų, sutelkę jėgas, stengiasi padėti kiekvienam pacientui. Už šį atsakingą darbą, reikalaujantį daug žinių, gebėjimų bei noro nuoširdžiai padėti, laidos rubrikoje „Ačiū, daktare“ savo kolegoms dėkos Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas, profesorius Liutauras Labanauskas.
„Man yra didelė garbė, kaip šios sąjungos prezidentui, atstovauti visus šalies gydytojus. Norėčiau skirti begalinę padėką jiems už didelį, sunkų ir pasiaukojantį darbą. Nors mes patys ir esame gydytojai, tačiau tuo pačiu neišvengiamai esame ir pacientai, tad pasakyti „ačiū“ kiekvienam tave gydančiam medicinos darbuotojui yra be galo svarbu“, – laidoje kalbės prof. L. Labanauskas
Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – sekmadieniais, 15 val. per TV8!
