Sukčiausi – pričiups. Tai – paprasta tiesa, kurią turėtų žinoti kiekvienas, jeigu šauna mintis neteisėtai pasipildyti kišenes draudimo bendrovės sąskaita. Šiandien nuo sukčių draudikai saugosi ne tik tradiciniais metodais, bet ir pasitelkdami dirbtinį intelektą, kuris atranda plika akimi nematomas įtartinas sąsajas.
Draudimo bendrovės įtarimą sukėlusių įvykių tyrimui yra įsteigusios specializuotus padalinius.
„Sukčiavimo prevenciją galima vadinti draudimo bendrovių kasdiene darbo higiena, kuri ypač aktuali prognozuojant ekonominį sunkmetį. Ji reikalinga ir verslo tvarumui užtikrinti, ir visuomenės sąmoningumui didinti – aiškiai suvokdami, kad einant šiuo keliu uždirbti nepavyks, žmonės patys keičia savo elgesį“, – sako BTA Žalų tyrimų skyriaus vadovas Robertas Švarcas.
Austrijoje įsikūrusi tarptautinė draudimo milžinė „Vienna Insurance Group“ (VIG), kuriai priklauso ir BTA, praeityje atliko išsamią sukčiavimų studiją ir padarė išvadą, kad su sukčiavimais reikia kovoti sistemingai, apjungiant visų grupei priklausančių draudimo bendrovių geriausią praktiką.
Todėl Lietuvoje veikiančiose VIG draudimo bendrovėse 2019 metais buvo įkurtas bendras sukčiavimų prevencijos ir tyrimų padalinys. Netrukus analogiški padaliniai sukurti visose šalyse, kur veikia VIG.
Spontaniški ir suplanuoti
R. Švarcas pasakoja, kad, visus sukčiavimo atvejus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: iš anksto kruopščiai suplanuotus ir spontaniškus, kurie sugalvojami jau po to, kai nutiko įvykis, kuris įprastai būtų pripažintas nedraudžiamuoju.
Anot jo, suplanuotų nusikaltimų vykdytojai, tarsi tikri verslininkai, analizuoja draudimo bendroves, patikrina jų akylumą „bandomaisiais“ įvykiais, ieško spragų taisyklėse ar kontaktų įmonės viduje. Šie asmenys neretai būna „pasižymėję anksčiau“ – dažnai turi kriminalinės patirties ir oficialiai niekur nedirba.
Tuo metu spontaniškai sukčiaujantieji po tikro draudiminio įvykio skėčiu neretai bando pakišti ir seniau atsiradusius apdrausto turto trūkumus. Sukčiavimo prevencijos ekspertams lengviausia išaiškinti atvejus, kai draudimas įsigyjamas jau po laiko. Pavyzdžiui, kai autoįvykis nutinka važiuojant neapdrausta transporto priemone. Įdomu tai, kad bandyti apgaulės būdu išspausti sau naudos bando ir gerbiami, visuomenėje labiau žinomi asmenys.
„Tiriant spontaniškus sukčiavimus, kurie vėliau pasitvirtino, teko apklausinėti mokytoją, turtingą verslininką, politiką, gydytoją. Tačiau tai itin reti atvejai, kurie pasitaiko kartą per kelerius metus“, – prisimena R. Švarcas.
Plano pradžia – inscenizacija
Suplanuotų sukčiavimo atvejų vykdytojus neretai išduoda ne kartą naudojamas tas pats veiksmų modelis – nepadeda ir bandymai prasmukti „pro radarą“ išnaudojant bendrininkus ar priemones.
Štai šiaulietis, prekybos padangomis bendrovės vadybininkas, buvo sumanęs uždirbti iš KASKO draudimo su papildoma padangų apsauga, imituodamas padangų sugadinimus. Tyrėjams pavyko nustatyti bent 17 atvejų, kai plano sumanytojas ir jo talkininkės tyčia ar tariamai apgadindavo vienos automobilio ašies padangas. Pagal sutarties sąlygas, draudimo bendrovė tokiais atvejais kompensuodavo padangų keitimą abiem ašims. Tokiu būdu schemos sumanytojas manė užsidirbęs apie 7 tūkst. eurų.
Šiaulietis pėdsakus bandė mėtyti į pagalbą pasitelkdamas savo žmoną bei motiną, taip pat – bent penkis skirtingus automobilius, kurių vienas priklausė žmonos įmonei. Visgi, pasidžiaugti neteisėtu uždarbiu nepavyko – tyrėjai, nagrinėdami santykinai mažos žalos atvejį – pranešimą apie pradurtą padangą – apčiuopė siūlo galą.
O visas tyrimas baigėsi tuo, kad buvo nustatyta net keletas sukčiavimo atvejų skirtingose draudimo bendrovėse.
Beje, draudikai, baigę vidinį tyrimą, šiam „verslininkui“ suteikė galimybę bendradarbiauti atskleidžiant visą sukčiavimo mąstą ir grąžinant neteisėtai gautus pinigus. Tačiau, įtariamas sukčius kategoriškai neigė savo kaltę, tad tyrimas buvo atiduotas į teisėsaugos rankas.
Priklauso nuo kultūros ir ekonominės situacijos
„Sukčiavimo atvejų kiekį lemia kintantys išoriniai veiksniai, todėl negalima pasakyti, kad yra kažkokių aiškių tendencijų. Labiausiai vietos sukčių aktyvumą koreguoja ekonominė padėtis Lietuvoje – per sunkmetį įtartinų atvejų smarkiai pagausėja. Taip pat sukčiavimų dažnis siejasi su gyventoju mentalitetu, draudimine praktika, draudimo taisyklėmis bei teisėsaugos aktyvumu“, – pasakoja R. Švarcas.
Esą mažiausiai bandančių pasipelnyti iš draudimo yra Skandinavijoje ir Vakarų Europoje. Mat ten istoriškai ekonomika yra stabilesnė ir stipresnė, o draudiminė praktika gyvuoja ilgiau.
„Baltijos šalyse ir tokiose valstybėse, kaip Moldavija, Rumunija, Juodkalnija, Albanija, gyventojai turi daugiau ambicijų verslauti, yra „alkanesni“ uždarbiui“, – paaiškina ekspertas, apgailestaudamas, kad uždarbiavimui ne visuomet pasirenkami sąžiningi būdai.
Sukčių ieško ir buvę pareigūnai, ir kompiuteriai
Kovodami prieš sukčiavimą VIG grupės ekspertai Lietuvoje bendradarbiauja su kolegomis iš Latvijos ir Estijos, palaiko ryšį ir su tyrėjais iš kitų užsienio šalių. Dalis padalinio darbuotojų yra buvę teisėsaugos pareigūnai, turintys nusikaltimų tyrimų patirties.
„Siekdami identifikuoti galimus sukčiavimo atvejus veikiame kompleksiškai. Greta primityvių metodų, kai pagal duomenų ir asmens elgesio išskirtinius požymius kyla įtarimas, papildomai stebime, tiriame ir brangesnes žalas, bei atsitiktines žalas, kurios neatitinka visiškai jokių kriterijų, – sako BTA ekspertas.
Taip pat naudojamos specialios kompiuterinės programos, leidžiančios dideliame duomenų masyve greitai įžvelgti tendencijas bei ryšius tarp asmenų ir turtinių objektų.
Tiesa, specialistas pripažįsta, kad pirminiai nesąžiningumo ženklai nėra šimtu procentų patikimi. Sukčiavimo atvejams įprastai būdingi požymiai gali pasitaikyti ir sąžiningiems klientams. Tačiau jei sukčiavimas tampa ne vienetiniu atveju, o įpročiu, išskirtinio dėmesio išvengti praktiškai neįmanoma.
